Svietimo Taryba: The Lithuanian Educational Council of the USA

paskaitos lectures

SAVĘS VERTINIMO (SAVIGARBOS, SAVIM PASITIKĖJIMO) TEORIJA

Prof. Dr. Rima Kašūbaitė-Binder

COVINGTON’O ASMENS SAVĘS VERTINIMO (SAVIM PASITIKĖJIMO) TEORIJA remiasi prielaida, kad vienas iš žmogaus svarbiausių, pirmaujančių tikslų yra ieškojimas savęs pripažinimo, vertinimo. Tai reiškia priėmimą savo paties statuso savo kultūros plotmėje ir sau lygių asmenų tarpe.Jeigu asmuo save vertina tik pagal savo atsiekimus, ar tiki, kad tik atsiekimai—laimėjimai jam suteikia vertę, jo gyvenimas neturi tvirto pagrindo. Savimi nepasitikintys mokiniai suriša savo vertę su sugebėjimais. Tokie mokiniai dirbs ir stengsis tik tam, kad išvengtų nesekmės, pralaimėjimo.

Jei klasės aplinka yra tokia, kad savęs vertinimo sąlyga yra tik aukštas atsiekimas moksle palyginus su kitais mokiniais, tik keletas puikiai besimokančių mokinių galės jaustis vertingais. Tokia aplinka išskirs daug mokinių kurie jausis nevertingais kadangi jų atsiekimai yra mažesni, žemesni negu geriausių mokinių toje klasėje.

Kaip, tada, sudaryti tokią aplinką kuri apjungtų visus mokinius? Štai keletas patarimų kaip mokytojai gali padėti mokiniams:

SIŪLOME:

· Padėti mokiniam surasti naujus tikslus ir sau pasistatyti prieinamus uždavinius

· Pabrėžti pažangą vienoje srityje, nebūtinai visose.

· Skatinti mokinius peržiūrėti ir pagerinti darbus, projektus kada jie suranda daugiau žinių.

· Pateikti mokiniam tikslius, įgyvendinamus patarimus

· Pakelti pažymį mokiniui padarius pažangą, pavyzdžiui:

o Grąžinti mokinio darbą su pastabom nurodančiom ką jie atliko gerai, ką nepatenkinamai, ir kodėl jie tokias klaidas padarė.

o Parodyti mokiniam, kad už pataisytą darbą gali gauti geresnį pažymį, ir kad ištvermė atneša laimėjimą, yra vertinama.

STRATEGIJOS

Tokia pozityvi, teigiama klasės aplinka skatins mokinius daugiau išmokti ir atsiekti. Šilta, globojanti aplinka pripažįsta skirtingus mokinių išmokimo būdus. Mokytojas supranta skirtingų mokymosi būdų teoriją: vieni mokiniai išmoksta per regėjimą—matymą, pastebėjimą, kiti per apčiuopimą, palietimą, kartais viso kūno įjungimą.Tad reikia pasirinkti mokymo būdą: ar tai būtų paskaitos, pasikalbėjimai, projektai, žaidimai, ar dar kas kita. Labai svarbu žinoti, kad geras, glaudus ryšys su mokytoju skatins mokinius stengtis ir daugiau atsiekti. Mokiniam reikia pažinti mokytoją kaip artimą, draugišką asmenį su savais interesais, pomėgiais, laimėjimais, ir nesekmėm.

MOKYTOJAS PADEDA MOKINIAMS:

Išvystyti atsakomybės jausmą suprasdamas to mokinio sugebėjimu, talentų “salelę”. Reikia pažinti to mokinio įgūdžius, kas jam natūraliai, lengvai sekasi ir pagal tą parinkti jam uždavinius. Pavyzdžiui, galima jam leisti padėti jaunesniem ar mažiau sugebantiems mokiniams, kurti klasei pasakas, padėti mokyklos sekretorei, išnesioti pranešimus, ir t.t.

Išmokti daryti sprendimus ir spręsti uždavinius: kaip prieiti prie sprendimo.

Atpažinti neteisingus atsakymus ir kaip prieiti prie teisingo atsakymo. Jeigu mokytojas šaukia vieną mokinį po kito kol gauna teisingą atsakymą, jis tuo parodo, kad tik teisingas atsakymas yra priimtinas, bet neparodo kaip išspresti problemą ir tą atsakymą išgauti.

DISCIPLINA

Tinkama disciplina sukuria aplinką kurioje mokinys išmoksta susivaldyti ir pats save kontroliuoti. Mokiniai turi suprasti, kad jų pasirinkimai turi tam tikras pasekmes Nereikia mokinių gąsdinti ar pažemti bet leisti jiems suprasti, kad patys yra atsakomingi už savo veiksmus.

KADA MOKINYS SUKLYSTA:

Jeigu mokinys bijos klysti, jis nustos stengtis, praras motivaciją.

Mokiniai kurie save aukštai vertina supranta, kad per klaidas išmokstama ir nebijo rizikuoti.

Mokiniai kurie save žemai vertina įsivaizduoja, kad klaida yra pralaimėjimas, kurio negalima lengvai pataisyti ar nugalėti. Jie atsitraukia nuo dalyvavimo klasėje, nes bijo tolimesnių pralaimėjimų.

Mokytojas turi kuo pozityviau įvertinti mokinio darbus ir jį skatinti dalyvauti klasės užsiėmimuose. Vertinkime, branginkime kiekvieną vaiką kaip skirtingą individą. Mokytojas gali būti tuo “charismatišku” veiksniu, asmeniu kuris pakeis vaiko gyvenimą į gerąją pusę. Šis yra mažai žinomas, kartais nenumatomas, bet mokytojui daugiausia pasitenkinimo suteikiantis jo darbo atpildas.

Prof. Dr. Rima Kašūbaitė-Binder