|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
paskaitos lectures SAVĘS
VERTINIMO (SAVIGARBOS, SAVIM PASITIKĖJIMO) TEORIJA Prof. Dr. Rima Kašūbaitė-Binder COVINGTONO ASMENS
SAVĘS VERTINIMO (SAVIM PASITIKĖJIMO)
TEORIJA remiasi prielaida, kad vienas iš žmogaus svarbiausių,
pirmaujančių tikslų yra ieškojimas savęs pripažinimo, vertinimo. Tai
reiškia priėmimą savo paties statuso savo kultūros plotmėje ir sau
lygių asmenų tarpe.Jeigu asmuo save vertina tik pagal savo atsiekimus, ar
tiki, kad tik atsiekimailaimėjimai jam suteikia vertę, jo gyvenimas neturi
tvirto pagrindo. Savimi nepasitikintys
mokiniai suriša savo vertę su sugebėjimais.
Tokie mokiniai dirbs ir stengsis tik tam, kad išvengtų nesekmės,
pralaimėjimo. Jei klasės aplinka yra tokia, kad savęs vertinimo sąlyga
yra tik aukštas atsiekimas moksle palyginus su kitais mokiniais, tik keletas
puikiai besimokančių mokinių galės jaustis vertingais. Tokia aplinka išskirs daug mokinių kurie
jausis nevertingais kadangi jų atsiekimai yra mažesni, žemesni negu geriausių
mokinių toje klasėje. Kaip, tada, sudaryti tokią aplinką kuri apjungtų visus
mokinius? Štai keletas patarimų
kaip mokytojai gali padėti mokiniams: SIŪLOME: ·
Padėti mokiniam surasti naujus tikslus ir sau
pasistatyti prieinamus uždavinius ·
Pabrėžti pažangą vienoje srityje, nebūtinai visose. ·
Skatinti mokinius peržiūrėti ir pagerinti darbus,
projektus kada jie suranda daugiau žinių. ·
Pateikti mokiniam tikslius, įgyvendinamus patarimus ·
Pakelti pažymį mokiniui padarius pažangą, pavyzdžiui: o
Grąžinti mokinio darbą su pastabom nurodančiom ką
jie atliko gerai, ką nepatenkinamai, ir kodėl jie tokias klaidas padarė. o
Parodyti mokiniam, kad už pataisytą darbą gali
gauti geresnį pažymį, ir kad ištvermė atneša laimėjimą, yra vertinama. STRATEGIJOS Tokia pozityvi, teigiama klasės aplinka skatins mokinius
daugiau išmokti ir atsiekti. Šilta,
globojanti aplinka pripažįsta skirtingus mokinių išmokimo būdus. Mokytojas supranta skirtingų mokymosi būdų
teoriją: vieni mokiniai išmoksta per regėjimąmatymą, pastebėjimą, kiti per
apčiuopimą, palietimą, kartais viso kūno įjungimą.Tad reikia pasirinkti
mokymo būdą: ar tai būtų paskaitos, pasikalbėjimai, projektai, žaidimai, ar
dar kas kita. Labai svarbu žinoti,
kad geras, glaudus ryšys su mokytoju
skatins mokinius stengtis ir daugiau atsiekti. Mokiniam reikia pažinti mokytoją kaip
artimą, draugišką asmenį su savais interesais, pomėgiais, laimėjimais, ir
nesekmėm. MOKYTOJAS PADEDA MOKINIAMS: Išvystyti atsakomybės jausmą suprasdamas to mokinio
sugebėjimu, talentų salelę. Reikia pažinti to mokinio įgūdžius, kas jam natūraliai, lengvai
sekasi ir pagal tą parinkti jam uždavinius. Pavyzdžiui, galima jam leisti
padėti jaunesniem ar mažiau sugebantiems mokiniams, kurti klasei pasakas,
padėti mokyklos sekretorei, išnesioti pranešimus, ir t.t. Išmokti daryti sprendimus ir spręsti uždavinius: kaip
prieiti prie sprendimo. Atpažinti neteisingus atsakymus ir kaip prieiti prie
teisingo atsakymo. Jeigu mokytojas šaukia
vieną mokinį po kito kol gauna teisingą atsakymą, jis tuo parodo, kad tik
teisingas atsakymas yra priimtinas, bet neparodo kaip išspresti problemą ir tą atsakymą išgauti. DISCIPLINA Tinkama disciplina sukuria aplinką kurioje mokinys išmoksta susivaldyti ir pats save
kontroliuoti. Mokiniai turi suprasti,
kad jų pasirinkimai turi tam tikras pasekmes
Nereikia mokinių gąsdinti ar pažemti bet leisti jiems suprasti, kad
patys yra atsakomingi už savo veiksmus. KADA MOKINYS SUKLYSTA:
Jeigu mokinys bijos klysti, jis nustos stengtis, praras
motivaciją. Mokiniai kurie save aukštai vertina supranta, kad per
klaidas išmokstama ir nebijo rizikuoti. Mokiniai kurie save žemai vertina įsivaizduoja, kad klaida
yra pralaimėjimas, kurio negalima lengvai pataisyti ar nugalėti. Jie atsitraukia nuo dalyvavimo klasėje,
nes bijo tolimesnių pralaimėjimų. Mokytojas turi kuo pozityviau įvertinti mokinio darbus ir
jį skatinti dalyvauti klasės užsiėmimuose.
Vertinkime, branginkime kiekvieną vaiką kaip skirtingą individą. Mokytojas gali būti tuo charismatišku
veiksniu, asmeniu kuris pakeis vaiko gyvenimą į gerąją pusę. Šis yra mažai žinomas, kartais nenumatomas,
bet mokytojui daugiausia pasitenkinimo suteikiantis jo darbo atpildas. Prof. Dr. Rima Kašūbaitė-Binder |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||