|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
NUOSTATAI LITUANISTINĖMS MOKYKLOMS Nuostatai priimti 2004.m., balandžio 3 d.Švietimo tarybos posėdyje, vadovaujant pirmininkei Dalilei Polikaitienei. Protokolas Nr.20. Nuostatai patvirtinti JAV LB Krašto valdybos posėdyje 2004
m., balandžio 23 d., vadovaujant pirmininkei Vaivai Vėbraitei. Protokolas Nr.
2. 1. Lietuvių gyvenamuose telkiniuose, kur yra mokyklinio
amžiaus lietuvių vaikų, steigiamos lituanistinės mokyklos. 2. Lituanistinių mokyklų tikslas auklėti jaunąją kartą
sąmoningais lietuviais, išmokyti juos lietuviškai kalbėti, skaityti, rašyti,
kad jie pamėgtų lietuvių kalbą ir jos raštą; supažindinti su lietuvių tautos
istorija, papročiais ir tradicijomis, kad jaunoji karta išlaikytų
lietuviškumą. Visa tai galima įgyvendinti
su tėvų parama mokyklai ir pagalba vaikams.. 3. Lituanistinių mokyklų steigėjais gali būti Lietuvių
bendruomenės apylinkės ar apygardos, kitos lietuviškos organizacijos ar
pavieni asmenys, LB Švietimo tarybai pritarus. 4. Mokyklų tikslui siekti lituanistinės mokyklos laikosi
LB Švietimo tarybos mokslo trukmės ir, jei įmanoma, nustatytos programos: a)
Pageidajama išeiti 12 metų programą. b)
Priimtina ir dešimties metų mokymosi programa. c)
Mokslo metai susideda iš 30-33 šeštadienių,
pradedant rugsėjo mėnesio pradžioje ir baigiant gegužės/birželio mėnesį. d)
Šeštadieninė mokykla veikia 4 valandas kas
šeštadienį. e)
Pamokos tęsiasi 30-40 minučių. Laiko suskirstymas atskiromis temomis yra
taikomas vyresniems mokiniams. Dienos
mokymo laikas gali būti ir nesuskirstytas į atskiras pamokas (ištisinis metodas). Toks laiko išnaudojimas taikomas dirbant
su jaunesniais mokiniais. f)
Dėstomos temos:
Lietuvių kalba kalba, skaitymas, rašymas ir gramatika; Tėvynės
pažinimas Lietuvos istorija, Lietuvos geografija, lietuvių literatūra,
šventės / papročiai/tradicijos, tautodailė, dainavimas / tautinis muzikinis
lavinimas, tautiniai šokiai / žaidimai / rateliai; Tikyba;
Bendruomenės mokslas. 5. Pradinės klasės: ikimokyklinė, vaikų darželis, pirma,
antra, trečia, ketvirta, penkta ir šešta klasės. a)
Į ikimokyklinio amžiaus skyrių vaikai priimami ne
ankščiau 3 metukų. b)
Į vaikų darželį priimami mokiniai, sulaukę penkerių
metų iki rugsėjo 1 dienos.Pageidaujama, kad vaikai būtų pradėję lankyti
amerikietišką darželį. c)
Į pirmą skyrių priimami mokiniai, sulaukę šešerių metų
iki rugsėjo 1 dienos. d)
Į bet kurią klasę priimami mokiniai, patikrinus jo
lietuvių kalbos žinias. 6. Į aukštesniąją mokyklą priimami mokiniai baigę pradžios
mokyklą ir turintys šešių klasių pažymėjimą.
Mokiniai, kurie neturi šešių klasių baigimo pažymėjimo ir nori įstoti
į aukštesniąją mokyklą, laiko egzaminus, kurių duomenimis vadovaujantis,
leidžiama lankyti atitinkamą klasę. 7. Klasių mokytojai yra atsakingi mokyklų vadovybei už
tinkamą dėstomųjų dalykų programos vykdymą ir drausmę; laikosi nurodytų
mokyklos taisyklių.. Mokinys, praleidęs daugiau kaip pusę semestro, turi išlaikyti egzaminus iš visų mokomųjų dalykų. Jeigu jis tokių egzaminų nelaiko, paliekamas antriems metams toje pačioje klasėje. 8. Lituanistinės mokyklos finansiškai savistoviai
išsilaiko. Remia LB Švietimo taryba
ir Lietuvių Fondas. 9. Lituanistinei
mokyklai vadovauti Tėvų komitetas kviečia mokslo metams vedėją/direktorių ir
pristato Švietimo tarybos patvirtinimui.
Pasibaigus mokslo metams, Tėvų komitetas vedėją/direktorių kviečia
vadovauti mokyklai ateinantiems mokslo metams arba kviečia naują asmenį
vedėjo pareigoms. 10. Lituanistinės mokyklos vedėjas/direktorius atsakingas
už mokyklos tvarką, drausmę ir mokytojų atliekamą darbą. Mokytojai sudaro Mokytojų tarybą ir išrenka
tarybos pirmininką. Mokyklose, kur
yra 25 ar mažiau mokytojų, visi mokytojai sudaro Mokytojų tarybą. Taryba svarsto mokinių elgesį, jų mokslo
pažangumą, kelimą iš skyriaus į skyrių ar iš klasės į klasę ir pažymėjimų
išdavimą. Skyriaus mokytojas arba klasės
auklėtojas rūpinasi jam pavestų mokinių auklėjimu ir jų mokslo pažangumu, tuo
reikalu palaikydamas artimą ryšį su mokinių tėvais arba globėjais, tvarko
skyriaus ar klasės žurnalą bei pusmetines pažymių knygeles. 11. Mokyklos vedėjas/direktorius su Mokytojų taryba sudaro
savo mokyklos vidaus drausmės ir tvarkos nuostatus, apimančius mokslo metų
pradžią, pabaigą, egzaminų tvarką, mokinių elgesį, drausmę, tėvų dalyvavimą
tvarkai palaikyti ir kitus panašius reikalus. 12. Mokyklų vadovybę sudaro: vedėjas/direktorius, Mokytojų tarybos pirmimininkas ir Tėvų
komiteto pirmimininkas. Nesant Tėvų
komiteto, kviesti LB apylinkės ar apygardos atstovą. PASTABA:
Vedėjas/direktorius negali eiti Tėvų komiteto pirmininko pareigų. Mokytojai negali būti Tėvų komiteto
nariai. a)
Vedėjas/direktorius, susitaręs su mokytojų taryba,
kviečia ir atleidžia mokytojus. b)
Apie mokytojų pasikeitimą tuojau informuoja Tėvų
komitetą, c)
Vedėjas/direktorius kviečia mokytojų tarybos
posėdžius pagal reikalą, bet ne rečiau kaip po du kartus per metus. d)
Posėdžiuose Tėvų komiteto atstovas dalyvauja
sprendžiamuoju balsu. e)
Tėvų posėdžiuose vedėjas/direktorius dalyvauja
sprendžiamuoju balsu. 14. Didesnių mokinių skaičiumi lituanistinių mokyklų direktorių/vedėjų
ir Tėvų komitetą įpareigojame, pagal valstybės įstatymus, liečiančius mokinių
saugumą pamokų laiku, turėti registruotą gailestingą seserį (registered
nurse), kuri budėtų mokykloje pamokų metu.
Gailestingoji sesuo suteiktų pirmąją pagalbą nelaimės atveju ar su
tėvų leidimu ir parašu pateiktų reikalingus vaistus mokiniui. Mažesnėse mokyklose siūloma mokyklos sąstate turėti asmenį su CPR ir pirmosios pagalbos
apmokymu. 15. Tėvų komitetas atstovauja mokinių tėvams ir vykdo
visuotinio tėvų susirinkimo nutarimus: a)
rūpinasi mokyklos patalpomis ir inventoriumi,
surenka mokestį už mokslą, parūpina mokslo priemones; b)
sprendžia mokinių atleidimą nuo mokesčio už mokslą,
atsiklausdamas Mokytojų tarybos rekomendacijos; c)
nustato ir moka mokytojams atlyginimą; d)
rūpinasi mokykloms lėšų telkimu. 16. Lituanistinės mokyklos išlaikymo reikalai sprendižiami
visuotiniame tėvų susirinkime, kuris kviečiamas mokslo metų pradžioje, pagal
susitarimą ir vietos reikalus.
Visuotinis tėvų susirinkimas kviečiamas Tėvų komiteto arba mokyklos
vedėjo/direktoriaus arba 1/3 tėvų.
Susirinkimas išklauso mokyklos vedėjo/direktoriaus, Tėvų komiteto
pranešimų, tvirtina apyskaitas bei sąmatas, renka naują Tėvų komitetą bei
Revizijos komisiją, tvirtina Tėvų komiteto pasiūlytą mokyklų biudžetą ir
mokestį už mokslą. Revizijos komisija tikrina Tėvų
komiteto veiklą ir bylas, mokyklų iždą ir finansišką atskaitomybę. Revizijos komisijai radus
netvarką Tėvų komiteto veikloje ir raštu nurodžius motyvus bei paprašius
sukviesti visuotinį tėvų susirinkimą, Tėvų komitetas tokį susirinkimą
sukviečia ne vėliau kaip per dvi savaites nuo rašto gavimo dienos. Komitetui to nepadarius, visuotinį tėvų
susirnkimą kviečia Revizijos komisija. 17. Mokyklų lėšas sudaro: a)
mokslapinigiai, b)
pelnas iš visų renginių, daromų mokyklos vardu, c)
mokyklų remėjų ir kitos aukos, paaukotos ar
surinktos mokyklų vardu. Visos lėšos įnešamos į bendrą
iždą, esantį Tėvų komiteto žinioje. 18. Likvidavus lituanistinę mokyklą, finansai, dokumentacija
ir materialinės vertybės perduodamos JAV LB Švietimo tarybai. 19. Šie nuostatai įsįgalioja JAV LB Švietimo tarybai
priėmus ir LB Krašto valdybai juos patvirtinus. LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ DARŽELIO 10 KLASĖS DĖSTOMŲ PROGRAMŲ GAIRĖS Bendros pastabos Įvykdant bet kokią programą, reikia rimtai atsižvelgti į
šiuos faktus:
Išvada: Nuolat
besikeičiant lituanistinės mokyklos mokinio ir mokytojo pajėgumui bei lietuvių
kalbos žinojimui, lituanistinių mokyklų programų išvystymas ir mokslo
priemonių parinkimas buvo ir yra sunkiai sprendžiama problema. Padėti lituanistinėse mokyklose dirbantiems mokytojams
sustatyti savo mokslo metų planus: - dėstymo gairės yra pristatomos bendrais bruožais, t.y. paaiškinama, kas yra mokoma, pvz. lietuvių kalbos ribose tikslas: kad visi mokytojai vienodai suprastų temos paskirtį - pristatoma dėstymo gairių
santrauka tikslas: sudaryti bendrą vaizdą dėstomų temų nuo darželio iki 10 kl. - pristatomas kiekvienos temos smulkus išdėstymas tikslas: žinoti, kurį kursą reikia išeiti - dėstymo gairės yra pristatomos
lentelių formatu tikslas: žinoti, kas yra dėstoma kituose skyriuose ir užtikrinti dėstymo tęstinumą tarp skyrių Pertvarkant dėstymo gaires, buvo peržiūrėta anksčiau
sudaryta programa ir mokytojų darbų konferencijų bei studijų savaičių
daviniai. Greitai besikeičianti
mokinių sudėtis reikalauja pakeitimų, gal ne tiek gairių pakeitimų, kiek
dėstymo metodikos pakeitimo. Metodikos
pasirinkimas yra paliekamas mokytojų bei direktorių nuožiūrai, o Švietimo
taryba pateikia bendras dėstymo gaires.
Švietimo taryba negali sudaryti vieną bendrą programą, kuri tiktų
visoms mokykloms. Kiekviena mokykla: - turi nustatyti savo
dėstymo gaires remiantis bendroms pateiktoms gairėms; - turi atsižvelgti į savo
mokinių, mokytojų ir tėvų lietuvių kalbos žinojimą; - privalo
sudaryti sąlygas mokiniams mokytis ir bendrauti lietuvių tarpe lietuviškai; - privalo dėti visas
pastangas, kad mokinys, baigęs lituanistinę mokyklą, galėtų pagal savo
pajėgumą ne tik taisyklingai lietuviškai kalbėti, skaityti ir rašyti, bet ir
pažinti, kas tai yra tas kraštas vardu Lietuva ir jaustųsi dalis
lietuviškos visuomenės. Geografija dėstoma visose klasėse. Jei geografija dėstoma nuo pirmos klasės, tai aukštesniuose skyriuose galima sumažinti geografijos pamokų skaičių, pvz: 7 kl. visus metus; 8 kl. pusę metų; 9 kl. trečdalį šeštadienių; 10 kl. 3-4 šeštadienius pakartojimui. Dainavimo pamokos ir tautiniai
šokiai turėtų vykti kas antrą šeštadienį. Dainavimą ir žaidimus
žemesniuose skyriuose galima įterpti į eilines pamokas. Kiekvienam dėstomam dalykui
naudojamas metinis pamokų planas, sudaromas pagal programos gaires ir naudojamus
vadovėlius bei pratimus. Kiekvienas dėstomas dalykas
vetinamas atskiru pažymiu. Pamokų planų sudarymas
paliekamas mokytojo bei mokyklos vadovybės atsakomybei. Programų išėjimas taip pat
priklauso kiekvienos lituanistinės mokyklos vadovybės atsakomybei. Mokslinės priemonės lituanistinėms mokykloms Nuolat mažėjantis lituanistikos darbuotojų skaičius ir gan
greitas kalbos silpnėjimas neleidžia nuolat keisti vadovėlius. Naujai peržiūrėtos ir pataisytos laidos
išeina tik kas penkeri septyneri metai.
Jų panaudojimas klasėje paliekamas mokyklos vadovybės ir mokytojo
nuožiūrai, stengiantis pasiekti geriausius rezultatus. Siūloma: Neatmesti vadovėlio, nors
netinka šių dienų jaunimui ar galvosenai. Kiekvienas vadovėlis buvo sudarytas
iš įvairių šaltinių. Peržiūrėkite ir
rasite naudojamos medžiagos: ar tai
būtų eilėraščių, paveikslų, skaitinių, dainų, žaidimų. Peržiūrėkite ir kitų klasių
vadovėlius. Pasinaudokite knygų
katalogu Švietimo tarybos interneto svetainėje: www.svietimotaryba.org
. Vartokite vaikams skirtą
Eglutę. Sudarykite savo skaitymo
medžiagą pritaikytą jūsų mokiniams. Įtraukite knygas, dainorėlius, suvenyrus
ir nuotraukas iš Lietuvos, kuriuos mokiniai turi savo šeimose. Taip įjungsite tėvelius į mokinio
lietuvišką ugdymą. Skatinkite
užrašyti tėvelių/senelių prisiminimus iš Lietuvos arba pokario gyvenimo. Kuo glaudžiau suriškite mokyklą su šeima
ir jaunimo organizacijomis. Jei nebus
dedamos pastangos išmokti lietuviškai kalbėti ir tą kalbą vartoti, nesvarbu
kokia medžiaga bus paruošta lietuvių kalba, nemokėdami kalbos, mokiniai
nesugebės ja pasinaudoti. Nuo 2001 metų Lietuvoje leidžiamos knygos yra atrenkamos
ir pamažu įvedamos į lituanistinių mokyklų programą. Kitos lituanistinių mokyklų programos Lietuviškai besimokančių klasės. Atsiranda didesni reikalavimai pateikti dėstymo gaires
lietuviškai besimokančių klasėms.
Šiuo metu vartojami lietuviškai/angliškai išleisti vadovėliai, pratimų
knygos. Atskiros programos gali būti
sudaromos, remiantis eilinių klasių dėstymo gairėmis. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
